Knygą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoji sutelkta į Chopino gyvenimą, į jo kaip menininko – genialaus kompozitoriaus ir pianisto – bruožus, estetines pažiūras, į jo muzikos vertinimą ir vietą 19 amžiaus Europoje. Pateikdamas gausios dokumentinės medžiagos, laiškų ištraukų, artisto artimųjų, bičiulių ir muzikinės visuomenės žmonių liudijimų autorius tarsi nori pakurstyti skaitytojo vaizduotę ir parengti susitikimui su menine Chopino esybe, su jo kūriniais.
Svarbiausia yra antroji knygos dalis. Tai byloja ir gerokai didesnė jos apimtis. Joje autorius glaustai, lakoniškai, suprantamai, tačiau ir išsamiai, nuosekliai, laikydamasis pagarbios tvarkos, apžvelgia Chopino kūrybą.