Vilniaus valstybinis dailės muziejus

Vilniaus Valstybinis dailės muziejus - vienas jauniausių muziejų respublikoje. 1941 metais jį įkūrė Tarybų Lietuvos vyriausybė. Iki to laiko Vilniuje dailės muziejaus nebuvo, nors pats miestas turėjo turtingą istorinių įvykių praeitį, garsėjo pasaulinio masto meno paminklais. Tiesa, 1933 metais čia buvo suorganizuotas Miesto muziejus, tačiau, negaudamas iš to meto šeimininkės - buržuazinės Lenkijos vyriausybės - paramos, nepasižymėjo rinkinių turtingumu ir nė karto neatvėrė durų plačiosioms liaudies masėms.

Dailės muziejus įkurtas viename iš gražiausių Vilniaus miesto pastatų - buvusioje rotušėje, kuri stovi senojo Vilniaus miesto centre - Didžiojoje, dabar Gorkio gatvėje. XVIII a. pabaigoje rotušės rūmai buvo perstatyti pagal garsaus lietuvių architekto, baudžiauninko sūnaus, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus (1753-1798) projektą. Šio genialaus architekto kūrybos dėka rūmai įgavo didingą klasikinę išvaizdą. Kurį laiką šiuose rūmuose veikė 1845 metais įrengtas teatras. Lenkijos ponų viešpatavimo metais tas gražus pastatas stovėjo tuščias ir apleistas. Tarybinė vyriausybė, įkurdama čia dailės muziejų, pavertė šiuos istorinius rūmus šviesiu socialistinės kultūros židiniu.

Jaunam Vilniaus Dailės muziejui teko beveik iš naujo organizuoti visą darbą: rinkti turtingą dailės palikimą, kurį per šimtmečius sukūrė talentinga lietuvių liaudis, ir padaryti jį prieinamą darbo žmonių masėms.

Muziejaus rinkiniai surinkti įvairiai: vieni jų paveldėti iš minėto Vilniaus miesto muziejaus, kiti gauti iš nacionalizuotų dvarų, dar kiti pirkti iš privačių asmenų ar įsigyti mokslinių ekspedicijų metu.[...]