XIII amžiuje susikūrus Lietuvos valstybei, susidarė sąlygos formuotis Lietuvos valdovo valdžios simbolių sistemai, kuri turėjo išreikšti jo užimamą padėtį. Taip pat formavosi valdovo dvaro vidaus tvarka, o bendraujant su kaimyninėmis valstybėmis – tų valstybių pasiuntinių priėmimo tvarka, tai yra dvaro ir diplomatinis ceremonialas. Krikščioniškoji Vakarų Europa tuo metu išgyveno vėlyvuosius viduramžius. Viduramžiais buvo sukurta visam krikščioniškajam pasauliui būdinga insignijų ir simbolių sistema, skyrusi socialines grupes, bei tų insignijų įteikimo ceremonialas. 1251 metais Lietuvos valdovui Mindaugui priėmus krikštą, atsirado galimybė Vakarų Europoje naudotiems simboliams bei ceremonijoms plisti ir Lietuvoje. Buvo įkurta Lietuvos vyskupija, konsekruotas vyskupas, o 1253 metų liepos 6 dieną Mindaugas karūnuotas karaliumi. XIV amžiaus pabaigoje – XV amžiaus antrajame dešimtmetyje, galutinai įvedus krikščionybę, Lietuvoje ėmė plisti Vakarų Europos valdovų dvaruose įdiegtas ceremonialas, o bažnyčiose – Šventojo Sosto nustatyti simboliai ir tvarka. Formuojantis pareigybėms XV–XVI amžiuje, ėmė rastis pareigybių simboliai ir jų teikimo ceremonijos. Knygoje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, aukščiausių valstybės pareigūnų ir Katalikų Bažnyčios vyskupų insignijos, valdžios ženklai ir kiti atributai, simbolizavę jų užimamą padėtį to meto visuomenėje. Nagrinėjama jų kilmė, raida bei naudojimas viešajame gyvenime.