Šis tomas skirtas spaudos istorijai, daugiausia spaustuvėms ir apskritai poligrafijos įmonėms, kurios, būdamos ūkio dalimi, turėjo didelės reikšmės ir kultūrai. Be to, mokslo ir kultūros darbuotojams tai mažiausiai pažįstama visuomeninio gyvenimo sritis. Kaip matyti iš pateikiamo V.Žeimanto straipsnio, nelegalių spaustuvių vartotas šriftas padeda išsiaiškinti gana sudėtingą revoliucinio judėjimo klausimų ratą. Tokios spaustuvės, kaip Enzio Jagomasto Tilžėje, yra buvusios drauge ir leidyklomis. Taigi spaudos istorija glaudžiai susijusi su spaustuvių ir leidyklų veikla bei su tą veiklą normavusiais įstatymais. Didžioji čia dedamų darbų dalis liečia laikotarpį nuo baudžiavos panaikinimo iki Spalio revoliucijos. Vienas iš opiausių to meto kultūrinio gyvenimo rūpesčių buvo lietuvių spaudos draudimas, kurį panaikinti buvo siekiama įvairiais būdais, visada tikintis pažangiosios rusų visuomenės paramos.