Autorė išaiškino esamų ir neišlikusių sakralinių pastatų architektūros tipologiją ir raidą, išanalizavo medinių bažnyčių savitumus Lietuvos etniniuose regionuose, atskleidė profesionaliosios architektūros stilių poveikį mediniams sakraliniams pastatams. Kiekvieno Lietuvos regiono sakralinė architektūra turi savų ypatybių. Žemaičių žemė Lietuvos valstybėje turėjo ypatingą statusą - tai buvo atskira kunigaikštystė. Todėl žemaičių kultūra uždaresnė, etniškai grynesnė negu kitų LDK regionų ir sakralinė architektūra čia turėjo savitų bruožų.