Knygoje nagrinėjamos XIX a. pabaigos ir XX a. I pusės Lietuvos kaimo jaunimo brandos apeigos.
Studija - vienas iš pirmųjų etnologinių žvilgsnių į mūsų senolių jaunystę. XIX a. pabaigos - XX a. I pusės Lietuvos kaimo gyventojų suvokimu jaunystė - "šventas" amžiaus metas, dvasinė gyvenimo atskaitos riba. Jaunimo fizinės ir socialinės brandos apeigos liudijo perėjimą iš įprastinės į neįprastą - naujų pojūčių ir patirties erdvę, kartu žymėjo vaikystės pabaigą bei jaunuolio amžiaus pradžią. Nagrinėdami šias apeigas atskleidėme ir kiekvienos socialinės bendrijos požiūrį į merginas bei vaikinus, jo teritorinius, etninius, konfesinius ir socialinius skirtumus, iš dalies - ir kaitą laike. Tikimės, kad šia studija įrodėme, jog jaunimo brandos apeigos, kaip ir gimtuvės, krikštynos, sužadėtuvės, vestuvės, laidotuvės, yra lygiateisė Lietuvos ir lietuvių etninio paveldo dalis, verta tolesnių mokslinių tyrimų bei pozityvių elementų išsaugojimo ateinančioms kartoms.