Kas yra Jėzaus draugija, kuo XX a. jėzuitai skiriasi nuo ankstesnių šimtmečių savo brolių, kuo įdomi Lietuvos jėzuitų patirtis? Taip trumpai būtų galima apibūdinti šios knygos temas. Per keturis su puse egzistavimo šimtmečių šv.Ignaco ir jo bičiulių įkurtoji Jėzaus Draugija patyrė pakilimų ir sunkumų laikotarpius, netgi buvo uždaryta, tačiau XIX a. pradžioje vėl atgaivinta ir šiuo metu jos nariai darbuojasi visuose žemynuose. XX a. buvo labai reikšmingas Lietuvos jėzuitams. Savo laiku Lietuvos jėzuitų provincija apėmė gana didelę teritoriją (ne tik dabartinę Lietuvą, bet ir dalį Latvijos, Baltarusijos ir šiaurės Lenkijos) ir XVIII a. viduryje turėjo daugiau kaip 1000 narių. Padalijus Lietuvos ir Lenkijos Respubliką ir uždarius Jėzaus draugiją Rusijos imperijos teritorijoje atsidūrę Lietuvos provincijos nariai galėjo toliau oficialiai veikti ir taip išsaugojo pačios Draugijos tęstinumą iki jos atkūrimo 1814 m. Tačiau ir iš Rusijos jezuitai greitai buvo išvaryti, todėl į jos valdžią patekusioje Lietuvoje jų nebuvo iki XX a. pradžios. Tik Lietuvai sukūrus nepriklausomą valstybę jėzuitai vėl įsikūrė Kaune, o vėliau ir kitose Lietuvos vietovėse.