Remdamasis gausiais dokumentų šaltiniais autorius išsamiai analizuoja Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veiklą 1940-1991 m., išryškina svarbiausius jos bruožus, atskleidžia sudėtingus LDT santykius su VLIK'u, užsienio valstybių požiūrį į jų šalyse veikusias Lietuvos diplomatines atstovybes, diplomatinio atstovavimo Paryžiuje peripetijas, opią LDT finansavimo problemą. Knygoje nuodugniai nušviesta diplomatijos šefo S. Lozoraičio, diplomatų S. A. Bačkio, B. K. Balučio, K. Graužinio, K. Škirpos, P. Žadeikio ir kitų veikla.
Laurynas Jonušauskas gimė 1969 m. Vilniuje. 1987 m. baigė tuometinę Kauno 39-ąją (dabar Sargėnų) vidurinę mokyklą. Metus mokėsi Lietuvos kūno kultūros institute, žaidė krepšinį "Žalgirio", "Rygos ASK" dublerių bei Kauno "Atleto" komandose. Vėliau lankė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1991 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, 1998 m. baigė magistro studijas. Nuo 1996 m. dirba Užsienio reikalų ministerijoje. 1999-2002 m. dirbo Briuselyje, Lietuvos misijoje prie Europos Bendrijų. Tyrimų sritis - Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla 1940—1991 m. Šiuo laikotarpiu domėtis istoriką paskatino Lietuvos egzilinės diplomatijos šefas dr. S. A. Bačkis. Minėta tema yra paskelbęs straipsnių leidinyje "Genocidas ir rezistencija". Ši knyga - pirmas bandymas Lietuvos istoriografijoje atskleisti mažai žinomą istorijos puslapį.