Vilnius 37 °C

Jeigu knygos „Vilnius 37 °C“ esmę reikėtų trumpai apibūdinti enciklopediniam literatūros leidinių katalogui, ji skambėtų maždaug taip: „Tai neformalus, iliustruotas Vilniaus gatvių gidas, kuriame istorinis paveldas susietas su dabarties patirtimi ir subjektyviu autorių požiūriu.“ Visi šie tekstai pirmiausia buvo išspausdinti „Pravdos“ žurnale.

Knygoje aprašytos trisdešimt septynios rečiau pastebimos gatvės. Skaičius, kurio tarpusavio dėmenų suma galėtų sudaryti tobulą dešimtuką, bet nesudaro. Tie, kas tiki simbolinėmis reikšmėmis, pastebės
perskelto ir neišsipildžiusio apvalumo ženklą. Tokį kaip ir ši knyga – neišbaigta ir tai pabrėžianti. Neaprėpianti viso Vilniaus, bet fragmentais siekianti ištraukti jo dvasią ir polėkį.

Autorė Jurga [Vilpišauskaitė] Balta: „Gimiau Vilniuje, Tilto gatvėje, kuri anksčiau vadinosi Kiaulių, Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Tada išvažiavau į Žvėryną ir ten gyvenau, kol persikraustėme į naują socialistinį rajoną ant kalno. Pirmame aukšte gyveno romai, ir kai viena baronienė numirė, jos atvirą karstą per kiemą lydėjo dūdų orkestras. Į muzikos mokyklą kasdien važinėdavau septintu ir trečiu troleibusu. Ten diriguodavau iš trijų ir keturių ketvirtinių. Studijavau Bernardinų kiemelyje –
kartu su turistais, atėjusiais dėl Adomo Mickevičiaus. Vėliau dirbau Naujamiestyje, o gyvenau Senamiestyje. Tada dirbau Senamiestyje, o gyvenau Naujamiestyje, gatvėje, kuri kvepėjo šviežia duona ir kur pavasarį rodydavo gerus filmus. Dabar kvapo nebeliko, todėl išvažiavau į pietus ieškoti kino siužetų.

Autorė Jurga [Raguckaitė] Juoda: „2002 m. baigiau komunikacijos mokslus Vilniuje, daugiau kaip 10 metų dirbau ryšių su visuomene srityje. 2007 m. iškeliavau ieškoti įspūdžių į Pietryčių Aziją, Australiją
ir Naująją Zelandiją. Metus keliavau po 11 šalių ir keliaudama prisiminiau, kaip pastebėti detales. Išmokau klausytis žmonių istorijų. Esu iš prigimties smalsi pirmos kartos vilnietė.