Apie Antrąjį pasaulinį karą prirašyta galybė prisiminimų, monografijų. Ši knyga kitokia. Jos šaltinis – šimtus tūkstančių mašinraščio puslapių užimantys protokolai, kurie išslaptinti tik 1966 m. Nieko neįtariantys vokiečių kareiviai buvo slapta įrašinėjami sąjungininkų kalėjimuose ir jų pašnekesiai buvo protokoluojami. Karo brutalumas, žiaurumas ir kietaširdiškumas – įprasta šių pokalbių tema, žudymas ir smurtavimas yra pasakotojų bei jų klausytojų kasdienybė. Apie tai kareiviai kalba valandų valandas kaip ir, sakykim, apie lėktuvus, bombas, radarus, miestus, vaizdus bei moteris. Kareiviai nežinojo, koks bus jų likimas ir karo baigtis, tad protokoluose liko sustingusi istorinė žmonijos akimirka, 1941–1945 metų mintys ir požiūriai. Ši knyga atsako į daug XX a. pirmos pusės istorijos klausimų, kurių nesugeba paaiškinti geriausi istorikai.