Kauno senoji knyga

Miesto knyga funkcionavo tarp dviejų polių: Rusijos vykdytos vienvaldystės politikos ir stiprėjančios etninių bendrijų tautinės bei kultūrinės savimonės, o Pirmojo pasaulinio karo metais jos padėtis priklausė nuo vokiečių okupacinės valdžios. Knyga mieste sklido netradiciniais, knygininkystės ir bibliotekininkystės keliais, kai represinė carinė spaudos priežiūra nulėmė, kokią knygą leisti ar spausdinti, kokia prekiauti ar kokią skaityti.
XX a. pradžioje Kaunas pradėjo lietuvėti ir iškilo kaip antrasis po Vilniaus lietuviškos knygos centras, sutelkęs katalikiškų nuostatų veikėjus. Miesto įvairiakalbės knygos leidyba, poligrafija, prekyba ir vartojimo kultūra dėl objektyvių istorinių priežasčių 1843-1918 metais plėtojosi kontrastingai, tačiau pakankamai raiškiai, kad paklotų pamatą Nepriklausomybės laikų Kauno knygos kultūros brandai ir erdvei.