Intelektualinės istorijos veikalas Sąmoningumo trajektorijos (1986) sistemiškai tyrinėja Lietuvos kultūros modernėjimo aspektus nuo 1883 metų (ir anksčiau) iki šių dienų. Aprašymas perkeliamas į šiuolaikinį mokslinį kontekstą bei europietiškų istorijos modelių sistemą, netaikant gimtajai kultūrai atlaidesnių vertinimų vien dėl „patriotizmo“. Tačiau, autoriaus nuomone, Lietuvos patirtis skatina koreguoti kai kurias Vakarų Europos duomenimis paremtas tezes, ir šiuo požiūriu lietuviška medžiaga dar nėra teoriškai įvertinta. Sąmoningumo trajektorijomis vadinamas kultūros istoriko atkurtas vaizdas, kaip per ilgesnį laiką keitėsi kurios nors kultūros dalyvių vidinių orientacijų į savo patirtį struktūra. Reflektyvumas, siekimas demitologizuoti, racionaliai įsitikinti traktuojami kaip kultūros brandos požymiai; kontroliniai klausimai – požiūris į žydus ir moteris, religinė ir intelektualinė tolerancija, savo vietos istorijoje suvokimas. Didžiulis knygos privalumas yra poleminė aistra ir intriguojantis stilius, stereotipus griaunančios Kavolio įžvalgos aktualios ir kitoms panašaus likimo kultūroms (pvz., Egzodo patirtis).