Kazimieras Palčiauskas : 1941-1944, Kaune

SAVIVALDYBĖJE

Antrą vokiečių-sovietų karo dieną, pirmadienį, 1941 m. birželio 23 d., Kaune sutikau iš bolševikų kalėjimo išėjusį plk. Juozą Naraką, kurį pažinau iš prieškarinių laikų, kai dirbome Prekybos ir Pramonės rūmuose. Plk. J. Narakas buvo Laikinosios Lietuvos vyriausybės vidaus reikalų viceministras, kuris pakvietė mane laikinai užimti Kauno miesto burmistro vietą.

Sukilimo vyriausybei skubiai komplektuojant miesto administraciją, turbūt niekas iš amžiumi vyresniųjų mūsų žmonių tos vietos nenorėjo. Pradėti eiti pareigas nuvažiavau į savivaldybe kartu su Vidaus reikalų ministru plk. Jonu Šlepečiu.

Pakviestas burmistro pareigoms, negavau jokių smulkesnių nurodymų. Buvo pasakyta, kad reikia vadovautis nepriklausomos Lietuvos savivaldybių įstatymu, kurį sukilėlių sudaryta Laikinoji vyriausybė grąžino. Bendroji kryptis buvo tęsti nepriklausomoje Lietuvoje įprastą, tradicinį savivaldybės darbą. Tas darbas buvo aiškus net ir karo sąlygose.

Vokiečiai atėjo ne išvaduoti, bet okupuoti. Sukiliminė vyriausybė neatstatė Lietuvos konstitucinių organų. Nebuvo prezidento. Plk. Kaziui Škirpai net nebuvo leista iš Vokietijos į Lietuvą sugrįžti, o jis buvo numatytas ministru pirmininku. Laikinai toms pareigoms buvo pakviestas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, ir jis laikinai sutiko eiti tas pareigas.