Keliai į Sarmatiją. Dešimt dienų Prūsijoje: vietos, tekstai, ženklai

Nežinia, ar sarmatais vadinosi jie patys, ar juos taip pavadino tuometiniai „užsieniečiai”. Mus, lietuvius, vienu metu kaimynai rytuose vadino „labusais”, nes susitikę sakome „labas”. Gal būt, atvykę į Sarmatiją „laisvojo pasaulio” atstovai iš Graikijos-Romos buvo gėdinami dėl savo netikusių papročių – „sarmata tat daryt”,- sakydavo atvykėliams. Ir šie ėmė vadinti juos sarmatais – sarmatlyvais žmonėmis. Tačiau lietuvių kalboje išlikęs žodis „sarmata” leistų teigti, jog sarmatais save galėjo vadinti žmonės, besilaikantys tam tikrų nusistovėjusių papročių ir elgsenos kodekso, vėliau suskilę į daugelį tautų, tačiau dar ilgus mažius išlaikę istorinę atmintį apie bendrinę kiltį. Suprantama, vien žodžio „sarmata” buvimo žodyne išvadoms daryti tikrai neužtenka. Kitas, gal ir realesnis, žodžio „sarmatas-sarmatija” aiškinimas: sar(a) reiškia „galvą” arba vyriausiąjį (ą), o „mat” – motę, motiną. Išeitų, „vyriausioji motina” arba, perfrazuojant Adrian G.Gilbert (Magi. The Quest for a Secret tradition.p.66) – reiškia tuos ( ar tas), kurie yra nušvitę, arba kurių galvos yra išvalytos. (Ra-sa yra tyrumas ir pilnatvė, o jo anagrama sa-ra reiškia „vyriausiąjį” arba tą, kuris suvokė Priežastį, nukeliaudamas iš formos į beformiškumą). Tačiau vis tik tenka pripažinti, jog šio pavadinimo matrimonija sunkiai dera su žinomu indoeuropiečių patriarchatu bei tėvo kultu, tačiau gal būt būdama daug senesnės istorinės praeities atspindžiu bei reliktu. Mes gyvename Sarmatijos laiku. Lenkai ir rusai, lietuviai ir vokiečiai susitinka Prūsijos žemėje. Skirtinga jų istorinė ir visuomeninė patirtis, todėl apibūdinti šį kraštą sunku. Bet jeigu šiandien ten gyvenantys neatras jo, jeigu jie nesusikurs savimonės, netaps sąmoningi naujojoje tėvynėje, ten tarps šovinizmas. O jeigu jie suaugs su mūsų protėvių žeme, drauge atsakingai rūpinsis supančiu pasauliu, tada sugyvens taikiai ir atsispirs ekstremizmui. Pasikliaukite laiku ir jūs. Paėjėkite keliais, vedančiais į Sarmatiją. Šioje knygoje rasite dešimt kelionės maršrutų su detaliais žemėlapiais, išsamiais lankytinų vietų aprašymais, pasisemsite enciklopedinių žinių apie miestus, kaimus, architektūros paminklus, rašytojų ir dailininkų gimtąsias vietas. Jus lydės įžvalgus knygos autoriaus komentaras, literatūrinės reminiscencijos ir politinių aktualijų aidas.