Viena iš prigimtinių kilnojamųjų kultūros vertybių savybių yra jų judėjimas, kilnojimas. Knygoje kalbama apie natūralųjį ir prievartinį kilnojamųjų kultūros vertybių judėjimą, ypač jas perkeliant iš jų kilmės šalies į kitą, taip pat priverstinai keičiantis jų savininkams.
1580–1581 m. Radvilos dovanojo savo šarvus Habsburgų kolekcijoms. Pirmosios Lenkijos ir Lietuvos jungtinės valstybės sutartys, kuriose kalbama apie pagrobtus Lietuvos kultūros turtus, sudarytos 1660 m. su Švedija ir 1667 m. su Rusija. Po III-ojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. Rusija išsivežė Lietuvos Metriką ir tebeturi ją Maskvoje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą, o jo kultūros turtus išdalijo Rusijos institucijoms. 1944 m. Varšuvoje sudegė Lietuvos iždo archyvas… Taigi kultūros vertybės juda.