Šiedu miestai niekuomet neištars vienas kitam sudie, jiedu – istorijos sugyventiniai. Klaipėda, kad ir būdama dešimt kartų didesnė už Mėmelį, liks Mėmelio akyse tik kūdikis.
Klaipėda iki šiol nėra įžengusi į lietuvių istorinę savimonę kaip karališkasis miestas, nors tokiu jam buvo lemta tapti XIX amžiaus pradžioje. Kodėl Klaipėda buvo ir tebėra mums paslaptis? Todėl, kad miestas gimė ir šimtmečius gyvavo ir augo ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas. Ir XX amžiuje du kartus atitekęs Lietuvai (1923 ir 1945 metais) miestas tik sąlygiškai tapdavo pavaldus Lietuvos administracijai. Miesto sulietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntame dešimtmetyje, net dabar nesuvokiamas kaip milžiniškos, epochinės reikšmės įvykis. Niekuomet – per visą beveik 800 metų istoriją – Mėmelis/Klaipėda nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar.
Filosofo, rašytojo, publicisto Arvydo Juozaičio knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ užbaigia triptichą – pasakojimus apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus: Rygą, Karaliaučių/Kaliningradą ir Klaipėdą. Savita literatūrine maniera autorius kuria Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Tai rašytojo dovana Lietuvai, vis dar mažai pažįstančiai savo pajūrio šaknis, autentiškas baltiškojo pasaulio liudijimas.