Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus. Klaipėda (Memel) region: from origins to the 17th century
Parodos „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ , skirtos Lietuvos valstybės šimtmečiui ir Europos kultūros paveldo metams, leidinys.
Klaipėdos krašto proistorė ir ankstyvoji istorija yra mažai žinoma Europos kontekste, todėl 2018 m., pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, siekiama aktualizuoti turtingą šio regiono archeologinį paveldą, mažai žinomų regionų savitumą, didinti jų matomumą Europos paveldo kontekste. Taigi savitos proistorės ir turtingos istorijos Klaipėdos kraštas tiksliai atspindi vieną iš 2018 m. Europos kultūros paveldo metų krypčių: Europos pasieniai ir kontaktų erdvės. [...] Šio projekto - parodos ir katalogo "Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus" - objektas yra archeologija. XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pirmajame ketvirtyje paminklus aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukariu, tiesa, gana fragmentiškai, - lietuviai, o po Antrojo pasaulinio karo iki dabar - naujos Lietuvos archeologų kartos. Ši paroda (kaip ir katalogas) - pirmoji, skirta Klaipėdos krašto archeologijai, joje eksponuojama visus minėtus tyrimo laikotarpius reprezentuojanti medžiaga. Eksponuojama dalis niekada nerodytų radinių, tokių kaip Kuršių nerijoje ir mariose gilinant farvaterį ir kasant gintarą surinkti gintariniai dirbiniai, Europos istoriografijoje žinomi kaip Juodkrantės (Schwarzort) radiniai, ir daugelis (per šimtą) kitų, kurie, dar prieš kelis dešimtmečius, manyta, buvo prarasti Antrojo pasaulinio karo verpetuose, bet iš tiesų pateko į Vokietijos muziejus. Pagrindinė parodos idėja - per dešimtį temų sukurti nuoseklų pasakojimą apie XIX a. ar dar anksčiau krašto šviesuolių ir mokslininkų pradėtą kurti ir vis dar kuriamą Klaipėdos krašto istoriją ir apie čia gyvenusius žmones.Simboliška, kad šios parodos pasakojimas prasideda plakatu, kuriame iš praeities glūdumos į mus žvelgia gintarinis neolito žmogus, kiek rūsčiu veidu, - vienas iš nedaugelio išlikusių garsiosios Juodkrantės kolekcijos eksponatų, saugomų Getingeno, Georgo Augusto universiteto, Geomokslo centro muziejuje (Georg-August-Universität Göttingen, Geowissenschaftliches Zentrum Gewissenschaftliches Museum Göttingen). Jis mums tampa savotišku mediatoriumi tarp senosios ir šių dienų Klaipėdos krašto archeologijos, tarp praradimų ir atradimų, tarp bendradarbiavimo ir užsisklendimo. Pagrindinės parodos temos, kuriomis vystoma parodos idėja, prasideda Klaipėdos krašto archeologinės raidos apžvalga ir baigiasi Klaipėdos piliavietės tyrimais bei protestantiškosios kultūros atspindžiais miesto ir kaimo XV-XVII a. gyvensenoje. Parodos tematika apima bendruomenių pasaulėžiūros ir socialinės raidos atspindžius, laidosenos aspektus, kultūrinius bei prekybinius kontaktus, karybą, iškylančius ir laiko tėkmėje dingstančius galios ir valdžios centrus. Tai buvo galima atskleisti pakvietus bendradarbiauti tuos Lietuvos ir Vokietijos muziejus ir mokslo centrus, kurie turi didesnius ar mažesnius Klaipėdos regiono archeologijos rinkinius.
