Šių dienų švedų dailininkas S. Siodergrenas keliauja po didžiulio Kongo (Brazavilio) kaimus, kur dar nebuvo įžengusi europiečio koja. Apie savo draugus kongiečius, nuostabius jų šokius ir ritualus pasakoja vaizdinga sodria kalba, ryškiomis scenomis parodo visa, ką sutinka savo kelyje, ką jis jaučia ir galvoja. Knygoje nekalbama apie Kongo Respublikos istoriją, apie tą jos galybę, kurią buvo pasiekusi XVI-XVII a., nei apie kolonijinę jos priespaudą, bet autorius su dideliu taktu rodo Afrikos gamtą, kaimo buitį, kokią jis matė XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, kada kraštas ką tik buvo gavęs nepriklausomybę, nusikratęs prancūzų kolonizatorių viešpatavimo. Čia praleidęs savo vaikystę, vėl atvažiuoja, norėdamas pajusti, pažinti ir suprasti šį pasaulį, papročius, dainas ir šokius, kuriems knygoje skirta labai daug vietos.