Antrojo pasaulinio karo metais visuomenė tebegyveno Lietuvos valstybingumo atkūrimo planais, ir hitlerinė okupacija jai atrodė tik trumpalaikis epizodas. Kultūra tapo esmine tautos savigynos forma, pripažinta ir palaikoma tiek vietinės lietuviškos administracijos, tiek plačių visuomenės sluoksnių. Visose meno srityse kūrybinis potencialas karštligiškai skubėjo realizuoti save, genamas netikrumo savijautos. Tokios kūrybinės įtampos ir naujų jėgų antplūdžio lietuvių menas ilgai nebepatirs.
Hitlerinės okupacijos metais Lietuvoje karo cenzūros prižiūrimi ėjo 12 laikraščių, buvo spausdinamos lietuviškos knygos dar neregėtais tiražais (30 000). 1943 m. pradėtas leisti vakarietiško tipo literatūrinis-kultūrinis žurnalas „Kūryba" ir almachas „Varpai". Pogrindyje buvo leidžiami 21 laikraštėlis.
Knygoje aptariamos pagrindinės tematinės ir idėjinės literatūros kryptys, prozos, poezijos, dramos ir kritikos raida.