Nauja kultūrologinės eseistikos knyga, kurioje autorius kalba apie partinį vadovavimą kultūrai ir kūrybos laisvę, pasiremdamas socialinio ir ekonominio gyvenimo duomenimis, nagrinėja kultūros vaidmenį visuomenės formavimuisi, pabrėžia praeties kultūros išsaugojimo būtinumą. Apžvelgdamas lietuvių tarybinės kultūros horizontus, jis kuria plačią lietuvių tarybinės litratūros, teatro, kino ir dailės panoramą, iškelia estetinės aplinkos, naujų tradicijų poveikį žmogaus darbui, meno svarbą gyvenimo humanizacijos procese.