Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva)

Monografijoje įvairiais aspektais tyrinėjamos Rytų, Vakarų ir Lietuvos kultūros sąveikos procesai, aptariamas konkrečių Tolimųjų Rytų kultūros formų skverbimasis į Vakarų ir lietuvių kultūros tradicijas, siekiama atsekti būdingiausias orientalizmo apraiškas jose. Komparatyvistinis požiūris į gvildenamas problemas nulėmė trinarę monografijos struktūrą ir tris pagrindines tyrinėjimo linijas: Rytų, Vakarų ir lietuviškąją. Tekstus vienija komparatyvistinė metodologija, Rytų ir Vakarų kultūros tradicijų sąveikos motyvai, taip pat kultūrologinių, filosofinių bei menotyrinių problemų lauko išskyrimas. Tokia iš trijų etapų ir trijų pagrindinių morfologinės analizės pjūvių susidedanti tyrinėjimo strategija ne tik lėmė medžiagos atrinkimo būdą, bet ir padėjo nuosekliau atskleisti Tolimųjų Rytų kultūros, mąstymo ir meno tradicijų savitumą, Vakarų savimonės sklaidos ypatumus ir parodyti kaip per Oriento reiškinių bei temų refleksiją skleidėsi lietuviškojo kultūrinio tapatumo suvokimas. Pirmoje dalyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Tolimųjų Rytų filosofijos ir estetikos tradiciją (Yijing, konfucianizmas, daozmas, čan, šintoizmas, dzen). Antroje dalyje pagrindinis dėmesys perkeliamas į „neklasikinės“ filosofijos ir estetikos tradiciją (Schopenhauer, Kierkegaard, Nietzsche, Bergson, Jung, Heidegger, Ortega y Gasset, Malraux) ir pagaliau, aptariami lietuviškos kultūros daugiausiai su orientalizmo sklaida susijusių asmenybių kūryba (Čiurlionis, Šalkauskis, Baltrūšaitis-sūnus, Truikys, Kavolis, Mačiūnas, Švėgžda, Mikšys, Šliogeris, Orantas, Normantas, Ivanauskaitė, Beinorius).