Pirmoje dalyje analizuojama Pirmojo Lietuvos Statuto (1529) m. išlikusių nuorašų paleografija ir tekstologija, apibūdinami jų išorės ypatumai, nagrinėjami visų išlikusių nuorašų tarpusavio santykiai, nustatomas artimiausiasteisiniam originalui nuorašas. Antroje dalyje pateikiamos tekstologijos ir paleografijos požiūriu svarbiausiųjų Pirmojo Lietuvos Statuto rankraščių - Dzalinskio, Lauryno, Ališavos - faksimilės. Įvade trumpai aptariama šių nuorašų reikšmė.