Vladimiras Iljičius, ilgą laiką gyvenęs emigracijoje, motinos nematydavo po kelerius metus. Jo laiškuose, kurie visada prasidėdavo kreipiniu ,,Brangioji mamyte!"– sūnaus švelnumas, dėkingumas ir meilė. Vladimirui Iljičiui nereikėdavo nuo motinos slėpti nei savo pažiūrų, nei ketinimų. Motina suprato savo vaikų revoliucinę veiklą ir jai pritarė. Deja, ne visi motinai rašyti Vladimiro Iljičiaus laiškai išliko. Perskaičius tuojau pat būdavo sunaikinami tie, kurie būdavo rašyti ,,chemija" tarp eilučių arba atsiųsti slėpynėse – knygų, albumų apdaruose. O daugelį tų, kuriuos labai reikėjo išsaugoti, tekdavo skubiai sudeginti, netikėtai užgriuvus kratai. Kitus paimdavo policija kaip ,,daiktinius įrodymus". Bet visi tie laiškai, kurių neprarijo toji simbolinė laiko upė, čia prieš tavo akis.