1940 m. po sovietinės Lietuvos okupacijos prasidėjusi išeivijos ir Lietuvos diplomatinės tarnybos informacinė priešprieša tęsėsi ir antrajam pasauliniam karui pasibaigus.
Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas, remdamasis gausiais Lietuvos ir išeivijos archyviniais šaltiniais, tęsia 2007 m. išleistoje monografijoje "Lietuva prieš LTSR" pradėtą šios priešpriešos tyrimą, analizuodamas vieną intensyviausią jos laikmečių – 1945-1952 metus. Šalia jau pirmoje dalyje paliestų ir įprastais tapusių susidūrimų – išeivijos ir diplomatų siekio garsinti Lietuvos bylą tarptautinėje arenoje, o TSRS ir LTSR – toliau kurti LTSR kaip vienos iš TSRS respublikų įvaizdį, kovos už, ar prieš, nepriklausomos Lietuvos palaikymą išeivių bendruomenėje, dėmesys skiriamas ir specifinėms to laikmečio aktualijoms – kovai už objektyvios informacijos iš Lietuvos gavimą vakaruose ir milžiniškoms TSRS pastangoms susigrąžinti Vakaruose atsidūrusius lietuvius (DP), pasitelkiant visas įmanomas informacinio spaudimo priemones.