Žymaus tarpukario Lietuvos konstitucinės teisės specialisto, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mykolo Römerio studija, kurioje glaustai pristatomos jo nuostatos dėl lietuvių ir lenkų santykių, siūlomi tautų sugyvenimo sprendimai nacionalizmo draskomoje Vidurio Rytų Europoje 1919-1939 m. To meto Mykolo Römerio demokratinės moderniosios tautinės kultūros samprata buvo grindžiama supratimu, kad abi svarbiausios Lietuvos tradicijos ("liaudiškoji" ir "bajoriškoji") yra vienodai svarbios, nors ir nevienodai reikšmingos moderniosios kultūros formavimosi procesui. Demokratėjanti liaudies subkultūra išsaugojo etninį tautos pagrindą – kalbą, papročius ir kt.; be jos būtų neįmanomas tautinis atgimimas. O demokratijos idėjų paveikta bajoriškoji kultūra tebepuoselėjo pilietines buvusios valstybės (LDK) tradicijas. Abiem buvo nesvetima nuostata, jog moderniąją lietuvių tautos kultūrą turėtų formuoti šių dviejų tradicijų sąveika.
Už šią knygą dar 1908 m. Mykolas Römeris buvo nominuotas Lietuvių mokslo draugijos nario korespondento vardu.