Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pirmojoje pusėje

Naudojant lyginamąjį, analizės istorijos metodus, monografijoje apžvelgtos moterų judėjimų ištakos ir raida aplinkiniuose kraštuose (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje). Tai leido nustatyti bendraeuropinius ir tuo pat metu išskirti lokalius lietuvių moterų judėjimo bruožus. Darbe lietuvių moterų judėjimas suskirstytas į keturis etapus: 1) ankstyvasis judėjimas (XIX a. antroji pusė–1905 m.); 2) moterų įpilietinimo (1905–1919 metai); 3) moterų politinių teisių realizavimo bei 4) moterų politinių teisių apribojimo etapai. Monografijoje išsiskiriamos lietuvių moterų judėjimo ideologinės srovės, aptariama jų tarpusavio bendradarbiavimo ir konkuravimo problema. Dar viena problema – politinių teisių suteikimas moterims. Pasiremiant archyviniais šaltiniais, darbe įrodyta, kad politinės teisės lietuvėms buvo suteiktos dviem etapais: dalinės – 1918 m. gruodžio mėn. kai galėjo būti renkamos tik į savivaldą, o visiškos 1919 m. lapkričio mėn. Išlikusi epistoliarinė medžiaga liudija, kad praktikoje realizuoti politines teises moterims sekėsi kur kas sunkiau. Tam įtakos turėjo konservatyvus visuomenės požiūris bei politinių partijų sukurta rinkimų į seimus ir savivaldybių tarybas sistema. Dažnai rinkimų kampanijose kandidatų sąrašuose moterys buvo įrašomos antrajame dešimtuke. Tai vaizdžiai iliustruoja parengtos rinkimų kampanijų diagramos. [Iš leidinio]