Monografijoje tiriamas lietuvių tautinis (nacionalinis) kostiumas, suvokiamas kaip vienas nacionalinės kultūros elementų, atsiradusių remiantis tradicinių liaudies drabužių formos ir funkcijų ypatumais. Apžvelgiamas šimto metų laikotarpis, prasidedantis pirmųjų lietuviškų tautinių kostiumų sukūrimu 1900 m. Šimtmečio bėgyje, veikiant besikeičiančioms politinėms, socialinėms, kultūrinėms aplinkybėms, keitėsi kostiumo samprata, buvo kuriami nauji modeliai. Liaudies drabužiams būdinga siaura lokalizacija, etninės ir luominės charakteristikos, formų konservatyvumas buvo panaudoti kuriant kostiumą kaip įvaizdį, simbolizuojantį tautos bei nacionalinės valstybės teritoriją, nacijos vienybę, jos istorijos tęstinumą, specifinių nacionalinių vertybių įtvirtinimą modernioje kultūroje. Tautinio kostiumo fenomenas pasirodė esąs patvarus, gyvybingas, pritaikomas kintančioms sąlygoms. Susiformavo specifinės jo funkcijos, vilkėjimo tradicijos, kostiumų gamybos verslas.