Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai(I, II ir III tomai)

Trijuose knygos „Lietuvos kinas“ tomuose aptariami skirtingi Lietuvos kino laikotarpiai ir kino kūrėjai nuo pirmo viešo seanso 1897 m. iki mūsų dienų. Tai 27 autorių kino kritikos esė rinkinys. Kitus knygos tomus rasite čia: 2 tomas, 3 tomas.

***

Ši knyga – tai retrospektyvus žvilgsnis į kino Lietuvoje istoriją nuo pat pirmojo viešo seanso Vilniaus botanikos sode 1897 metais iki mūsų dienų. Nuoseklaus pasakojimo, bandančio aprėpti sudėtingą ir prieštaringą viso XX a. ir XXI a. pradžios istorinį laiką per jį laužiančią kino prizmę, negausioje mūsų kino literatūroje iki šiol dar nebuvo, nors kinas, kaip neabejotinai reikšminga kultūros dalis, to tikrai nusipelno. Tai ir paskatino „Kino“ žurnalą imtis šio, kaip paaiškėjo, nelengvo darbo: knyga, patiems to nesitikint, išaugo iki trijų tomų. Ji galėtų būti ir dar storesnė, bet pagaliau reikia sustoti. Regis, istorinis kino laikas, skirtingų jo tarpsnių ypatumai, santykis su sovietų cenzūros primestomis žaidimo taisyklėmis ir ryškios kūrybinės asmenybės joje aptarta gana išsamiai.

Kita vertus, tai nėra Lietuvos kino istorija. Nuo akademinių kinotyros leidinių knyga skiriasi tuo, kad tai daugelio autorių kino kritikos esė rinkinys, kuriame kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardyti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė. Kadangi ranką čia pridėjo daug rašančių kino kritikų, galima pasakyti, kad tai ir mūsų kritinės minties atspindys.

Taigi, knyga skirta ne siauram naudojimui, o platesniems skaitytojų sluoksniams. Visiems, kurie domisi lietuvių kinu. O gal susidomės, pasklaidę šios knygos puslapius. Tai tikrai intriguojanti kelionė. Jauniems žmonėms – vyresnių klasių moksleiviams ir net kino specialybių studentams – ji gali tapti įvadu į turtingą lietuvišką kiną, ne tokį vienaprasmišką, kaip kartais galėtų pasirodyti.