Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas: 1917–1920 metai

Dokumentų rinkinys „Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas: 1917–1920 metai“ pradeda naują lietuvių diplomatijos šaltinių seriją.

Pirmieji lietuvių diplomatiniai dokumentai, kalbantys apie Lietuvos užsienio politikos orientaciją, atspindi ne tik nepriklausomybės idėjos brendimą keturiuose lietuvių politinio sąjūdžio centruose – Šveicarijoje, JAV, Skandinavijoje ir Rusijoje, taip pat Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m. rugsėjo 18–22 d.) parengiamuosius darbus, apeliacijas ir pasitarimus su kariniais bei civiliniais vokiečių pareigūnais, bet ir siekius užmegzti tiesioginius ryšius su kitomis valstybėmis, gauti tarptautinį pripažinimą, taip pat delegacijos prie Paryžiaus taikos konferencijos veiklą. Įtraukti ir svarbūs dokumentai, susiję su Taikos sutartimi su Maskva, trumpu Vilniaus atgavimu 1920-ųjų vasarą ir staigiu praradimu užėmus jį Lucjano Żeligowskio vadovaujamam Lenkijos kariniam junginiui. Dokumentai atskleidžia Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją, pastangas siekti tarptautinio pripažinimo, kovas už lietuvių žemių suvienijimą Lietuvos valstybės ribose, konfliktus su Lenkija dėl Vilniaus, Klaipėdos klausimo iškėlimą, lietuvių diplomatijos užuomazgas, Užsienio reikalų ministerijos sukūrimą, diplomatinių atstovybių steigimą užsienio šalyse, pirmųjų lietuvių diplomatų žingsnius.

Šiame dokumentų rinkinyje chronologine seka skelbiami 466 Lietuvos diplomatų parengti dokumentai. Tai atmintinės apie susitikimus ir pokalbius, kasdienė informacija, veiklos ataskaitos, konsuliniai reikalai, politiniai apibendrinimai, atsakymai į Užsienio reikalų ministerijos paklausimus, politinės apžvalgos, notos, pranešimai, susirašinėjimai.