Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas

Pirmoji išsami archeologės Marijos Gimbutienės biografija pasakoja apie jos gyvenimą, profesinę veiklą, įtaką feminizmui JAV bei Lietuvoje ir idėjas, pralenkusias laiką.

Marija Gimbutienė (1921–1994) – pasaulyje žymi lietuvių mokslininkė, ilgametė Kalifornijos universiteto profesorė. Jos pasiūlyta kurganų hipotezė, paaiškinanti indoeuropiečių atsikraustymą į Europą, buvo plačiai pripažinta priešistorės tyrėjų. Tačiau archeologai prieštaringai vertino 1974-aisiais pasirodžiusią Gimbutienės knygą. Joje autorė pasiūlė idėją, kad senovėje gyvavo taiki ir pažangi moterų valdoma civilizacija, garbinusi Didžiąją Deivę, ir pavadino ją Senąja Europa. Gimbutienė kritiškai pasisakė apie gamtai ir žmonėms agresyvią Vakarų modernybę, įkvėpė feministes, siekusias atkurti Didžiosios Deivės kultą.

Knygos autorė Rasa Navickaitė (gim. 1988) yra Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotoja, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarė.

***

„Knyga padeda suvokti, kaip M. Gimbutienė – emigrantė, trijų vaikų motina ir pasaulinio garso mokslininkė, – savęs nelaikydama feministe, tapo JAV feminisčių įkvėpėja.“ – Dr. Rūta Kačkutė, archeologė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė

„Tai vienas svarbiausių Baltijos studijų darbų per pastarąjį dešimtmetį. Knygoje atsispindi įtampa tarp nacionalizmo ir feminizmo, tarp kai kurių feminizmo krypčių ir šiuolaikybės. Darbas aktualus ir istorijos, sociologijos, politologijos sritims.“ – Prof. dr. Dovilė Budrytė, JAV Džordžijos Gvineto koledžas, Politikos mokslų fakultetas