Skapiškėno Juozo Markevičiaus (1887-1974) atsiminimai – tai nuoseklus, romus ir labai įspūdingas pasakojimas apie lietuvišką kaimą XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, tarnybą caro kariuomenėje, gyvenimą Vokietijos belaisvių stovykloje Pirmo pasaulinio karo metu, darbą Nepriklausomos Lietuvos miškų tarnyboje, sovietinę ir vokiečių okupacija. Pasakojimas labai sklandus – be jokių pasikartojimų, minties šuolių, ekskursų į šalį. Sunku patikėti, kad rašė žmogus baigęs tik rusišką pradžios mokyklą, kurioje net nebuvo mokoma rašyti lietuviškai. Dar nuostabiau, kad atsiminimus nuo pirmos iki paskutinės eilutės parašė kalėdamas Taišeto lageryje.
2010-2011 metais vykusiame Nacionalinės biografų konkurse J. Markevičiaus atsiminimams buvo paskirta viena pirmųjų vietų.