„Matau, kad nori“ – keistos, juodojo humoro ir grotesko kupinos trumpos istorijos, kuriose Kristen Roupenian atvirai kalba apie siaubingą moterų elgesį… ir siaubą, kurį joms tenka patirti. Sudėtingos temos – lytiškumas, seksas, galia – atskleidžiamos šmaikščiai, kartais nejaukiai, bet velniškai įtraukiančiai.
Viena porelė mėgaujasi, kai jiems mylintis jų klausosi bičiulis. Vėliau jie leidžia jam viską pamatyti. Galiausiai – ir sudalyvauti.
Dešimtojo gimtadienio šventė tampa košmaru, kai sukaktuvininkas užsimano „šio to nepadoraus“.
Moteris bibliotekoje randa paslėptą burtų knygą ir išsikviečia savo svajonių vyrą – bevardį nuogalių.
Žmogus, svajoja prisėlinti prie nieko nenutuokiančios žaliaakės, ilgaplaukės, rausvaskruostės kolegės ir... suleisti į ją dantis.
Trumposios prozos kūrinių žanrai ir temos nuolat keičiasi ir evoliucionuoja. Tai pasakojimai apie seksą ir bausmę, kaltę ir pyktį, malonumą ir baimę, galiausiai – apie sukeltą ir patirtą skausmą.
Gąsdina? Bet suteikia malonumą.
Stulbina? Ir kartu atstumia.
Šlykštu? Bet jaudina…
Knygoje pasakojamos istorijos atgyja ir rodo pirštu į tave, ir, kai tik pasijunti nejaukiai, klausia: „Nori šito, ar ne? Matau, kad nori“.
Kristen Roupenian istorijos – tarsi įsibėgėjęs stotelėse nestojantis traukinys. Jas skaitant taip pat neliks laiko atsikvėpti, nes pasakojimas nešte neš, o kelių dešimtmečių trukmės aprašomi įvykiai prabėgs lyg akimirka. Sklandi proza, provokatyvios temos ir juodas humoras – Kristen Roupenian debiutinės rinktinės stiprybė.
Bostone gimusi ir augusi bei Harvarde anglų kalbos daktaro laipsnį įgijusi Kristen Roupenian išgarsėjo 2017 m., kai išspausdino savo apsakymą „Kačių žmogus“ (angl. „Cat Person“). Neeilinis šio teksto populiarumas pelnė autorei milijoninės vertės kontraktą pirmai knygai išleisti, o teises į „Matau, kad nori“ įsigijo „HBO“ – pagal knygoje pasakojamas istorijas numatoma sukurti mini serialą.