Nuvesti į užkulisius, virtuvę, slapčiausią vietą – kad ir kaip mes ją vadintume, žodžiu – ten, kur atsiranda meno kūriniai. Ten, kur jie gyvena. Kartais ten gyvena ir menininkai, ir net labiau nei tikruosiuose savo namuose. Taigi tai – galimybė pakliūti ten, kur šiaip paprasti mirtingieji retai įleidžiami.
42 apsilankymai tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų dirbtuvėse virto ne enciklopedinio pobūdžio tekstais, o įkvėpto bendravimo dalimi. Šie tekstai ir vaizdai skirti ne menininkų kūrybai nagrinėti, bet parodyti ir užfiksuoti vietos, kurioje gimsta kūriniai, svarbą.
Vidas Poškus lankosi pas menininkus, kurių kūrybą mėgsta ir vertina, pas kūrėjus, kuriuos pažįsta. Tačiau svarbu net ne tai; šiuo atveju pretendentai pasirenkami pagal savo studijų spalvingumą, įspūdingumą, architektūrines vertes. Keistos Vilniaus vietos, į kurias sunku patekti žmogui iš šalies; buveinės, kurių greit nebebus arba jau nebėra; dirbtuvės, kuriose gimsta menas ir kurios pačios kartais virsta erdviniais meno kūriniais.
“Būtent menininkų dirbtuvėse jų kūriniai gyvena tą savo tikrąjį, autentiškąjį gyvenimą, kurį iš dalies praranda, arba tiksliau – jis pakeičia savo formas, darbams iškeliaujant į parodines erdves – galerijas ar muziejus, kitų žmonių namus. Pagrindinė šios studijos – tekstais ir fotografijomis pagrįsto reportažinio darbo apie menininkų dirbtuves misija yra žiūrovams ir skaitytojams bent šiek tiek praskleisti uždangą į kūrėjų darbo vietas, per jas pabandyti rasti raktą į jų kūrybą ir į pačias asmenybes.”
Vidas Poškus