Monografijoje nagrinėjama vietos savivaldybių raida besikuriančioje Lietuvos Respublikoje (1918-1920 m.). Apžvelgiami savivaldos institucijų statusą reglamentavę teisės aktai, savivaldybių rinkimai, politinių partijų ir tautinių mažumų dalyvavimas juose. Analizuojami savivaldybių santykių su valstybinės valdžios institucijomis, besitraukiančia vokiečių okupacine administracija, aptariamos specifinės savivaldybių veiklos sritys. Tiriama, kaip kūrėsi savivaldybės valsčiuose, miestuose ir apskrityse, gilinamasi į konkrečią vietos savivaldos kasdienybę, praktinio savivaldos įgyvendinimo aplinkybes ir sunkumus.