Kasmet šventinio lapkričio vakaro migloje virš Nevos iškyla aukštas laivo siluetas. Jo korpusas, stiebai, bako pabūklas ir trejetas plonų lieknų kaminų šviečia elektrinių žibintų girliandomis. Ant tiltelio priešakio, tarsi ant kario krūtinės liepsnoja rubinu iliuminuotas Raudonosios Vėliavos ordinas. Tai kreiseris ''Aurora'', nemirtingas revoliucijos laivas, kurio pavadinimas gražus, kaip ir pirminė žodžio reikšmė, atėjusi pas mus iš žilos senovės: ''Aurora'' reiškia „ryto aušra“ – skaisčiai raudona ir auksinė pašvaistė horizonte matoma prieš saulės patekėjimą. Apsakyme dėstoma revoliucijos kreiserio „Aurora“ istorija. Autorius panaudojo rašytinius senųjų įgulos narių prisiminimus, dokumentus, Karinio-revoliucinio komiteto vadovų atsiminimus.