Ši knyga yra bandymas fiksuoti tai, kas neįrašyta jokiuose dokumentuose, posėdžių protokoluose, metraščiuose -neoficialų literatūrinį gyvenimą sovietmečiu, atmintyje likusius literatų ryšius, santykius, nuotaikas, viltis, lūkesčius. Publikuojamuose pokalbiuose su sovietmečio literatais, redaktoriais, vertėjais, žurnalistais, pedagogais, renginių organizatoriais aiškinamasi, kaip žmonės buvo susiję literatūros lauke, kaip veikė valdžios mechanizmai, kaip atrodė rašytojų hierarchija žvelgiant iš konkretaus asmens pozicijos. Pašnekovai pasakoja, kaip jie atėjo į literatūrą, kas jiems padėjo įsitvirtinti, kaip susikūrė patikimų bendraminčių ratai, kaip ir kokie konfliktai kildavo literatų bendruomenėse, kokie ryšiai mezgėsi privačiuose butuose ir kavinėse, kaip buvo draugaujama su kitataučiais rašytojais, iš kur gaunama ir kaip platinama neoficiali literatūra, kaip ir kada Lietuvą pasiekė egzodo kūriniai.
Tai iki šiol didžiausias pokalbių apie sovietmečio literatūrinį gyvenimą ciklas. Kalbinti skirtingų kartų žmonės parodo šį laiką kur kas įvairesnį, gyvesnį, ne tokį monolitišką, kaip apie jį galima spręsti iš dokumentų ir viešų tekstų. O kiekviena situacija, žiūrint į ją iš asmeninės, o ne „objektyvaus" mokslo perspektyvos, atrodo nevienareikšmiška, sudėtinga ir todėl intriguojanti.