Oginskis. Polonezas. 1791–1822 metų drama

Filosofo, rašytojo Arvydo Juozaičio istorinė drama „Oginskis. Polonezas: 1791–1822 metų drama“ atskleidžia sudėtingo Lietuvai laikotarpio įtampas ir dvasią. Kaip elgėsi Lietuvos valstybės elitas Abiejų Tautų Respublikos žlugimo akivaizdoje? Ko siekė ir kaip gyveno tokie didikai kaip M. K. Oginskis?


Mykolas Kleopas Oginskis – istorinė asmenybė, politikas, diplomatas, kurį visi iki šiol geriausiai prisimena kaip kompozitorių, polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorių. Tačiau Oginskis visa širdimi pirmiausia jautėsi politikas. Jam rūpėjo Lietuva, jos valstybingumas.


Arvydo Juozaičio dramoje „Oginskis. Polonezas: 1791–1822 metų drama“ M. K. Oginskis atgyja kaip politikas, besistengiantis atkurti valstybę. Dramoje pasakojama apie Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – metus, kai Lietuvos šviesuoliai, visuomenės veikėjai, didikai bandė gelbėti valstybę. Dramos veiksmas atskleidžia ne tik tas pastangas, valstybės elito mąstymą, jų jausmus ir aistras, bet parodo ir tamsiąją politikos pusę – išdavysčių ir piktadarysčių planavimą.


Tai buvo lemtingas laikotarpis Lietuvai. Ir M. K. Oginskis iš Lietuvos išvyko tik tuomet, kai nebebuvo jokios vilties atkurti valstybę. Dar jaunystėje sukurtas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, išgarsinęs Oginskį kaip kompozitorių, nuolat prisimenamas ir dramoje.