Pagairė

Jurgis Gliauda nauju premijuotu romanu (gavo dvidešimt ketvirtąją kasmetinę "Draugo" premiją už geriausią konkursui pateiktą romaną) įžvalgiai nukelia skaitytoją į okupuotos Lietuvos gyvenimą. Nauja santvarka, naujas žmogus, naujos nuotaikos - tai pagrindinis vaizdas, kurį autorius piešia drąsiais teptuko brūkšniais ir ryškiomis spalvomis. Tas naujasis žmogus yra sustojęs pusiaukelėje tarp religijos ir ateizmo, tarp praeities užmiršimo ir ateities vizijų. Jis ieško naujų formų ištrinti religinius pėdsakus žmonėse ir įdiegti naują tikėjimą partijos skelbiamoms tiesoms, nesiderinančioms su gyvenimo tikrove.
Pagairėje autorius gilinasi į žmogiškos prigimties polinkius ir ieškojimus savo aplinkoje, kas pateisintų jo elgesį, veiksmus, jo akiraty vykstančią tragišką nedalią. Naujasis žmogus, komunistiškai išauklėtas, baimės tramdomas, nelemties įvykių stumdomas, parodo savo dvasinį lūžį, ypač matydamas, kad ateistiškai auklėjamuose vaikuose gimsta religinės idėjos, griaunančios propagandinę tikrovę.
Premijuotasis romanas yra vėl vienas Jurgio Gliaudos kūrybinis įnašas išeivijos lietuvių literatūron. Savo problematiškumu, vaizdingu žmonių dvasinio lūžio parodymu ir psichologinėmis gelmėmis šis romanas yra visiškai naujas kūrinys, pritraukiąs skaitytojo dėmesį iki kūrinio atomazgos.