Pasąmonė ir religija

Knygoje sprendžiama problema, kokie religijos bruožai turi išliekamąją vertę, padeda ar gali pagelbėti žmogui susiorientuoti sudėtinguose ir nevienareikšmiuose dabarties pasaulyje vykstančiuose procesuose. Religija analizuojama archetipinės psichologijos aspektu. Archetipinė psichologija traktuojama kaip kultūrinis sąjūdis, kurio vienas uždavinių yra tradicinės religinės problematikos interpretacija naudojant kolektyvinės pasąmonės tyrimui taikomas sąvokas. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama pasaulėžiūriniams archetipinės psichologijos aspektams. Išskiriamos pagrindinės religijos funkcijos ir analizuojamos jų sklaidos ypatybės individo gyvenime ir visuomenės raidoje. Svarbų vaidmenį suvokiant ir vertinant įvairius religijos aspektus vaidina psichologinės individo charakteristikos, todėl pirmoje knygos dalyje aiškinamasi, kaip supranta ir vertina religiją skirtingų psichologinių tipų žmonės, kokia yra individualios ir kolektyvinės pasąmonės struktūra. Antroje knygos dalyje atskleidžiama religijai būdinga žmogaus kaip tam tikro socialinio-dvasinio-ontologinio derinio samprata. Religija – specifinė pasąmonės turinių organizavimo, palaikymo, nukenksminimo arba skatinimo forma. Religijos vaidmeniui visuomenėje silpnėjant, stiprėja psichinis disbalansas. Kai kurie šio proceso aspektai nagrinėjami trečioje knygos dalyje. Religinės pasaulėžiūros ypatybės globalizacijos sąlygomis nagrinėjamos ketvirtoje baigiamojoje knygos dalyje.