Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

Knygą sudaro 5 skyriai-maršrutai, prasidedantys pietryčių Lietuvoje. Skyrius Arti sostinės, tačiau pasienyje vedžios po Šumsko miestelį ir iš realiai egzistuojančio paveldo beišsitrinantį dvaro ansamblį. Pasigėrėjimą sukels atgyjanti Medininkų pilis, knygos tekstas primena ne tik jos, bet ir dvaro istoriją. Tolesnis maršrutas bėga pro didįjį reformatorių Povilą Ksaverą Bžostovskį primenančius Turgelius, Pavlovą, Rukainius ir dvarininką-kolekcininką Antaną Važinskį menančias Tabariškes. Stabtelėjęs poeto Vladislovo Sirokomlės-Kondratovičiaus sodyboje Bareikiškėse, skaitytojas nuvyks į nuo Vytauto Didžiojo laikų žinomą Nemėžį, kur susipažins su apleistos dvaro sodybos istorija ir totorių paveldu.

Į atskirą skyrių sudėtos buvusios didžiųjų kunigaikščių ir Vilniaus Universiteto profesorių medžioklės apylinkės: Rudamina, Jašiūnai, Rūdninkai. Reformacijos Europoje 500-ųjų metinių sukaktis išprovokavo pažvelgti į Jašiūnus, ne tik XIX a. kultūros centrą, bet ir prisiminti ankstesnę – XVI a. vidurio istoriją, kai dvarą valdė Radvilų statytinis Reformacijos veikėjas Venclovas Agripa Lietuvis. Iš Rūdninkų užsuksime į stalininės architektūros Baltosios Vokės gyvenvietę, aplankysime 40 Totorių kaimą ir Baltosios Vokės (Vaidotų) dvaro sodybą bei grafo Tadeušo Rostvorovskio projektuotą bažnyčią.

Skyriaus Išnyksi, kaip dūmas, neblaškomas vėjo... tekstas nuveda į XXI a. pradžioje aktualizuotus Dubingius, primena Reformaciją ir kunigaikščius Radvilas, palydi į Giedraičius, kur primena ne tik buvusią sritinę kunigaikštystę, bet ir 1920 m. kovas, miestelio aikštėje stovinčio paminklo Lietuvos karžygiams pastatymo ir restauravimo istoriją, NKVD nužudytų partizanų ir rezistentų laidojimo vietą ir čia stovintį paminklą, keliautojas pabuvos primirštose Glitiškių, Raudondvario (Gulbinų), Pikeliškių ir Liubavo labai skirtingai prižiūrimose dvarvietėse. Pirmosios dvi vis nesulaukia savo, kaip paveldo objektų, prikėlimo dienos. Buvusi J. Pilsudskio vasaros rezidencija Pikeliškėse atrodo puikiai, o Liubavas sulaukė kūrybingo šeimininko.

Toliau skaitytojas keliauja į pirmąją Lietuvos sostinę ir buvusias Vilniaus jėzuitų valdas. Po šio ordino uždarymo 1773 m. Maišiagalos, Širvintų, Sudervės, Geisiškių istorija vystėsi labai skirtingai. Sudervė atiteko dominikonams Volčackiams, kurių nuopelnas yra nuostabioji rotondinė bažnyčia. Maišiagala per vyskupo I. Masalskio paveldėtojus atiteko Houvaltams, į istoriją įėjusiems žiauriu elgesiu su jiems dirbusiais žmonėmis. Keletą savininkų pakeitęs Geisiškių dvaras galiausiai atiteko kolonistams-stačiatikiams. Įdomi Širvintose stovinčios Pietos griovimo ir atkūrimo, Lietuvos karių kapų tvarkymo istorija. Dūkštos primena pijorus, o Musninkai – ne tik reformatus Kiškas, bet ir našlės Onos Radvilaitės-Kiškienės tiems laikams neįprastas vedybas iš meilės.

Autorė su skaitytojais atsisveikina legendomis apipintuose Senuosiuose Trakuose, prieš tai skaitytoją pavedžiojusi po Rykantus, geležinkeliu pasiekiamas Trakų Vokės ir Lentvario dvaro sodybas, Eduardo ir Renė Andrė projektuotus parkus, pagerbusi žuvusiuosius 1831 m. Panerių kautynėse ir Antrojo pasaulinio karo Panerių žudynių aukas.

Išvardyti visas lankomų vietovių įžymybes būtų per daug sudėtinga. Keliaujant su knyga, aplankysime paminklus legendiniam Kukovaičiui ir didžiajam kunigaikščiui Algirdui (Maišiagala), 1863 m. sukilėliams (Rūdninkai), Merkeliui Giedraičiui (Karvys), krikščionybės 2000-mečiui (Rukainiai), žuvusiems Lietuvos kariams (Širvintos, Giedraičiai), pabuvosime paminklais tapusiose senosiose žydų kapinėse (Musninkai, Nemenčinė). Tad skaitykime, keliaukime, pažinkime savo kraštą.