"Gyvenimo kaip teatro" metafora yra beveik tokia pat sena, kaip ir žmonių visuomenė. Prieštaringa, šakota XX amžiaus Vakarų dramos raida itin palanki atidžiam žvilgsniui į gyvenimo ir teatro vaidinimų sąveiką. Marija Aušrinė Pavilionienė į ją gilinasi aistringai, nevengdama poleminio įkarščio, aprėpdama didelę šalių, kultūrų, dramaturgų įvairovę - ir garsiųjų XX amžiaus teatro bei dramos klasikų, ir visai nežinomų, "egzotiškų" autorių. Naujoji Marijos Aušrinės Pavilionienės studija skatina diskutuoti, pritarti ir nesutikti, pačiam skaitytojui kelti klausimą, kaip ir kiek teatro vaidinimas galėtų paveikti gyvenimo vaidinimo kokybę... Provokuojanti knyga.
Doc. Genovaitė Dručkutė
Šioje knygoje teatras nesibaigia anapus rampos. Gyvenimo vaidinimai apglobia scenos vaidinimus. Analizuodama XX amžiaus Vakarų dramą, Marija Aušrinė Pavilionienė nuplėšia galingųjų kaukes, gina nuskriaustuosius ir atstumtuosius. Tie, kam teatras yra ne vien reginys, bet ir pilietinis veiksmas, ras knygos puslapiuose atidžią pašnekovę.
Prof. Kęstutis Nastopka