Periklis (apie 495–429 m. pr. m. e., graikiškai Περικλῆς reiškia „apsuptas šlovės“) buvo žymus ir įtakingas Atėnų politikas, oratorius ir karvedys miesto Aukso amžiaus laikotarpiu, t. y. tarp Persų ir Peloponeso karų. Iš motinos pusės jis buvo kilęs iš galingos ir istoriškai įtakingos Alkmeonidų šeimos.
Periklis gimė 495 m. pr. m. e. Jo tėvas buvo politikas Ksantipas, ištremtas 485–484 m. pr. m. e. ir po penkerių metų vadovavęs Mykaės mūšyje atėniečių būriui. Periklio motina Agaristė buvo iš kilmingos Alkmeonidų giminės, kurios ryšiai padėjo jos vyro politinei karjerai. Ji buvo Atėnų reformatoriaus Kleisteno dukterėčia.
Periklis turėjo tokią stiprią įtaką Atėnų visuomenei, kad istorikas Tukididas vadino jį „pirmuoju Atėnų piliečiu“. Jis Delo sąjungą pavertė Atėnų imperija ir vadovavo tautiečiams per pirmus dvejus Peloponeso karo metus. Laikotarpis, kada Periklis vadovavo Atėnams (apie 461–429 m. pr. m. e.) kartais vadinamas Periklio amžiumi, nors jam taip pat kartais priskiriami ir Persų karai bei kito amžiaus pradžia.
Periklis globojo menus ir literatūrą. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Atėnai buvo laikomi kultūros ir mokslo centru Senovės Graikijoje. Jis pradėjo ambicingą projektą, kuriam priklauso dauguma ant Akropolio pastatytų pastatų, išlikusių iki mūsų laikų (įskaitant Partenoną). Šis projektas pagražino miestą, parodė jo šlovę ir davė darbo žmonėms. Be to, jis puoselėjo Atėnų demokratiją iki tokio lygio, kad kritikai jį vadino populistu. Valstybės valdyme Periklis įvedė svarbią naujovę-piniginį užmokestį einantiems valstybines pareigas. Tad ir neturtingi Atėnų piliečiai galėjo užimti svarbias ir garbingas pareigas bei visą savo laiką skirti valstybės reikalams.
429 m. pr. m. erą nuo maro mirė Periklio sūnūs Paralas ir Ksantipas. Jis mirė nuo maro tais pačiais metais.