Knygoje nagrinėjama Pilėnų legenda,remiantis tyrinėjimais bandoma nustatyti Pilėnų buvimo vietą. 1336 metų vasario mėnesį į Prūsiją atvyko Brandenburgo markgrafas, Namiuro ir Henenbergo grafai su gausiomis palydomis. To pat metu vokiečių ordinui padėti traukė talkininkai ir iš Austrijos, Prancūzijos. "Visa ši kariuomenė nužygiavo į Lietuvą ir užpuolė Pilėnų pilį Trapėnų žemėje, į kurią buvo subėgę daugiau kaip 4000 stabmeldžių iš lietuvių žemių",-skaitome Vokiečių ordino kronikininko Vygando Marburgiečio aprašyme. Toliau jis pasakoja, kad, "pamatę kariuomenę, pagonys smarkiai išsigando ir neteko vilties apginti pilį. Jie sumetė į ugnį daugybę turtų, o patys išsižudė". Toliau Vygandas Marburgietis aprašo lietuviams vadovavusį kunigaikštį Margirį. Tai buvo gana kilmingas asmuo: Jis turėjo asmeninę apsaugą, kuri dengė jį skydais. Su artimiausiais savo kariais jis iš visų jėgų gynėsi paskutiniame pilies kuore, tačiau matydamas, kad neatrems priešų, "nubėgo į kažkokią slėptuvę ir, nužudęs savo žmoną, įmetė ją į ugnį. Tokios nelaimės pritrenkti pagonys nulenkė savo galvas, ir karalius juos visus išžudė. Taip Pilėnų pilis buvo sugriauta prūsų ir krikščionybės naudai",-iškilmingai baigia Vygandas Marburgietis.