Profesorius Eduardas Volteris ir lietuviai 1882-1906m

ai leidinys apie Sankt Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentą, lietuvių ir latvių kalbų, etnografijos, dialektologijos dėstytoją, Rusijos Mokslų akademijos bibliotekos bibliotekininką Eduardą Volterį.
Aleksandros ir Eduardo Volterio bute Akademikų name Vasilijaus saloje vos ne kasdien rinkdavosi Sankt Peterburge gyvenantys, studijuojantys ar trumpam atvykę lietuviai. Juos siejo konkreti veikla ir bendras tikslas - atgauti lietuvišką spaudą. Šių namų neaplenkė Maironis, Antanas Baranauskas, o 1906 m. pradžioje ne kartą lankėsi pirmą kartą į Sankt Peterburgą atvykęs Jonas Basanavičius.
Skyriuje „Šaltinių publikacijos" publikuojamas Rusijos MA archyvo Sankt Peterburgo filiale saugomo 1886 m. gegužę E. Volterio parengto klausimyno „Programma del išrodema ipatibiu kalbesiu Lietuvos ir Zemaitijos" rankraštis, J. Basanavičiaus laiškai ir kt. dokumentai. Iš jų svarbiausias šaltinis - E. Volterio 1894-1897 m. „Svečių ir lankytojų sąrašas" (rusų kalba, 186 p.), su vertimu į lietuvių kalbą ir interpretacijomis. Pirmą kartą skelbiami Rusijos nacionalinėje bibliotekoje saugomi Antano Daniliausko ir Antano Smetonos laiškai kalbininkui prof. Aleksandrui Aleksandrovui. Žinomi ir nežinomi dokumentai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje,, Estijos istorijos archyve, Maskvos miesto centriniame valstybiniame ir kituose Rusijos ir Lietuvos archyvuose bei bibliotekose, šios knygos autorės surasti ir spaudai parengti 2016-2021 m., sudaro galimybę ne iš mokslinių tekstų, o savarankiškai panerti į autentišką XIX a. pabaigos-XX a. pradžios gilumą, į tą trumpą, bet labai sudėtingą laikotarpį, kai kiekvienas turėjo suvokti savo gyvenimo prasmę ne praeityje, o dabartyje ir ateityje.
Dailininkės Onos Liugailienės sukurtas knygos dizainas sudaro galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti šio laikmečio dvasią.
E. Volterio aplinkos žmonės puikiai suprato, kad kalboje telpa viskas: nuo pirmo iki paskutinio žodžio. Nuo minties iki veiksmo. Nuo idėjos iki realybės. Kalboje, kuri sugebėjo išlandžioti po visus Lietuvos kampelius, esant reikalui - pasislėpti, o prie pirmos galimybės atverti duris ir išdidžiai prisistatyti: Aš esu!