Reportažai iš požeminio Vilniaus

Visi žinomi Vilniaus požemiai tai ne kas kita, kaip senų, anksčiau čia stovėjusių ar dar tebestovinčių pastatų - vienuolynų, bažnyčių, rūmų, gyvenamųjų namų - rūsiai. Patogus gilių rūsių įrengimui gruntas senojo Vilniaus statybininkams leido po būsimais pastatais įrengti erdvias požemines patalpas. Po gaisrų ir karų, sudegus ar sugriuvus namų sienoms, rūsiai išlikdavo sveiki, nepaliesti. Vėliau ant senų pamatų iškildavo naujų namų sienos. Jų rūsiuose atsirasdavo naujos atramos, skliautai, perdengimai, kolonos. Kartais sumažinus statomo namo apimtį, dalis rūsių atsidurdavo už pamatų ribų. Po daugelio metų tokioje vietoje įgriuvus žemei, kildavo legendos ir padavimai apie slėpiningus Vilniaus požemius, apie ištisus jų labirintus, kurių kilmė - paslaptinga ir neišaiškinama. Nemaža tokių netikėtų požeminių patalpų Vilniuje buvo rasta po Didžiojo Tėvynės karo, kai sugriautuose kvartaluose buvo išvalyti griuvėsiai. Turinys: Slibino urvuose. Mirties karalystė. Plyta ir kosmosas. Senamiesčio požemiuose. Kunigaikščių ir vyskupų kapai. Po Vilniaus pilimi. Miesto budelio valdose. "Prakeiktųjų" pasaulyje. Po didikų rūmais. Požeminiai labirintai. 430 metų po žeme.