Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai

Knyga susideda iš dviejų dalių.

Pirmoji skirta miestų sfragistikai. Čia pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje aptariama antspaudų raida, siejant ją su senąja savivaldų organizacija ir struktūra. Išsamiai nagrinėjami teisiniais antspaudų naudojimo aspektai, jų ryšys su aktu, koroboracija, parašų vaidmuo, aiškinama miesto antspaudo ir herbo samprata. Nemažai dėmesio skiriama spaudų gamybai, meistrams, kainoms, spaudų ir antspaudų sudėtinėms dalims, dydžiui, formai, simbolikai, legendų kalbai ir rašybai, epigrafikos ypatumams. Taip pat tyrinėjama antspaudų medžiaga, jos spalvų reikšmė, antspaudavimo būdai, antspaudų ir spaudų klastojimas, bausmės, savivaldžių miestų antspaudų rūšys ir daugeliui kitų klausimų. Visa tai pateikiama ganėtinai plačiame Vidurio Europos (Vokietijos, Čekijos, Lenkijos), iš dalies Prancūzijos bei kitų lotynų kultūros kraštų sfragistikos kontekste.

Antrojoje dalyje skelbiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudų sąvadas: 468 antspaudai, surasti ant maždaug 3 tūkst. aktų. Tai perpus daugiau antspaudų negu buvo paskelbta per 200 metų nuo publikavimo pradžios.

Sąvade kiekvienas miestas turi trumpą savivaldos istorijos apybraižą, padedančią suprasti teisinius magistrato, suolininkų teismo, vaito ir kitų institucijų antspaudų naudojimo aspektus, nustatyti jų atsiradimo ir išnykimo laiką.

Knygos gale pateikiama santrauka lenkų ir vokiečių kalbomis.2001 m. už šią knygą autorius apdovanotas Nacionaline mokslo premija.