Rinktiniai raštai 1-2 tomai

Karlas Marksas gimė Prūsijos Karalystėje, Tryre, Brückergasse 664 (dabar Brückenstraße 10). Jo tėvas Herschel Mordechai-Marksas ir motina Henrieta Presburg buvo auklėjami judaizmo tradicijomis. Žydo advokato sūnus Marksas Bonoje ir Berlyne studijavo teisę, filosofiją, istoriją (1835 – 1841 m.). 1842 – 1843 m. Marksas tapo vyriausiuoju naujai įsteigto liberalaus „Rheinischen Zeitung“ redaktoriumi, kuris leistas neilgai. 1843 metais vedė Ženę fon Vestfalen ir emigravo į Paryžių. Čia kartu su Arnoldu Ruge leido „Deutsch-französischen Jarhbücher“. Marksas bendravo su H. Heine bei prancūzų socialistais. Paryžiuje užsimezgė visą gyvenimą trukusi draugystė su F. Engelsu. Daugiausiai domėjosi socializmu ir nusigręžė nuo idealistinės vokiečių filosofijos. 1845 m. Prūsijos karalystės vyriausybės reikalavimu buvo priverstas palikti Prancūziją ir išvykti į Briuselį. Čia įsteigė darbininkų sąjungą ir sukūrė pirmąsias socialinės ekonomikos teorijas. Kartu su F. Engelsu 1848 m. parašė „Komunistų partijos manifesto“ metmenis – pirmąjį radikalų veikalą, kritikuojantį biurgerišką kapitalistinę visuomenę, kartu ir kreipimąsi į proletariatą.
Frydrichas Engelsas Gimė pasiturinčioje ir religingoje tekstilės fabrikanto šeimoje. Gimnazijoje mokėsi istoriją, užsienio kalbas, vokiečių literatūrą. 1837 m. nebaigęs paskutinės klasės iš gimnazijos išėjo ir užsiėmė komercine veikla. 1838 m. tėvas išsiuntė į Bremeną dirbti prekybinėje firmoje. Čia didžiąją dalį laiko studijavo istoriją, filosofiją, literatūrą, rašė eiles, muzikavo, sportavo. Nuo 1840 m. iki 1842 m. studijavo Berlyno universitete.

1842 m. tėvas Engelsą išsiuntė į Mančesterį Anglijoje. Tėvo įmonėse Mančesteryje (1841–1844 m.) galėjo nuodugniai susipažinti su tekstilės pramonės darbininkų socialine padėtimi. 1841 m. susipažino su Karlu Marksu ir užmezgė visą gyvenimą trukusią draugystę. Kovo revoliucijos metu Engelsas grįžo į Vokietiją ir Kelne kartu su K. Marksu įsteigė „Naujajį Reino laikraštį“.

1849 m. dalyvavo Pfalco sukilime; numalšinus revoliuciją, sugrįžo į Angliją. Nuo 1870 m. ėjo „Tarptautinės darbininkų asociacijos“ aukščiausios tarybos sekretoriaus pareigas, tačiau neįstengė sustabdyti I-ojo Internacionalo žlugimo. Po K. Markso mirties (1883 m.) Engelsas tapo marksistinio judėjimo vadovu ir išleido 2-ąjį (1885 m.) bei 3-ąjį (1894 m.) „Kapitalo“ tomą. Nuo 1889 m. iki mirties vadovavo Antrajam Internacionalui. Paskutiniais metais sunkiai sirgo. Mirė 1895 m. rugpjūčio 5 d. Pagal jo testamentą, kūnas buvo kremuotas, o urna su pelenais nuleista į jūrą prie Istborno.