Šioje studijoje dėmesys telkiamas į romantizmo apraiškas lietuvių teatro mene įvairiais jo raidos etapais, ieškoma šios meno krypties vientisumo, kurį lėmė lietuviška meninė pasaulėjauta bei tradicijos. Aptariamas XIX a. antrosios pusės ir XX a. lietuvių teatras „didžiųjų stilių“ požiūriu, pradedant mėgėjų teatro scena, mėginama įžvelgti realizmo romantizmo, iš dalies ir modernizmo tendencijas, kartais ryškiau, kartais silpniau besireiškiančias ir patiriančias transformacijas dramaturgijoje, scenografijoje, režisūroje bei vaidyboje.