Lietuvos didikės proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai
Monografiją, kurioje nagrinėjamas XVI a. II p. – XVII a. I p. proginiuose kūriniuose užfiksuotas idealizuotas LDK aukščiausio socialinio sluoksnio moters paveikslas, sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjama teorinė klausimo pusė: glaustai apžvelgiama moteriškosios istoriografijos ištakos bei raida; pateikiama moters LDK istorijoje tyrimų apžvalga; išsamiai pristatomi naudoti šaltiniai, ypatingą dėmesį atkreipiant į proginių kūrinių komunikacinį-normatyvinį aspektą; išsamiai pristatomos ir pagrindinės darbe naudotos kultūros sociologijos sąvokos. Antrąją dalį, kuriame ir aptariamas didikės portretas proginėje literatūroje, sudaro šeši skyriai. Juose analizuojama: proginiuose kūriniuose minimos “moteriškos” dorybės; santuokinis gyvenimas: nuo rekomendacijų renkantis partnerį iki subtilių emoconių sutuoktinių santykių; motinystė, kurios svarbiausia užduotimi laikyta pareiga išauklėti dorus vaikus, ir socialiniams vaidmenims įskiepyti skirtas skirtingas berniukų ir mergaičių lavinimas; reikšminga moters pozicija namuose, kur ji buvo laikoma ypatingai svarbiu asmeniu; viena iš viešosios veiklos sferų – moters dalyvavimas Bažnyčios (Katalikų, Reformatų, Stačiatikių) gyvenime, labdaringa veikla ir dievotumo išraiškų įvairovė. Paskutiniame šios dalies skyriuje analizuojama moters elgsena mirties akivaizdoje, “geros” mirties modeliai. Monografijoje taip pat spausdinami šeši XVII a. pirmosios pusės laidotuvių pamokslai (originalūs A. Lawskio, A. Piekarskio, S. Rochavičiaus, S. Dambrowskio, A. Wituńskio bei S. Sz. Zaleskio tekstai lenkų kalba, vertimai bei komentarai). [Iš leidinio]
