Monografijoje autorius, remdamasis archyvine medžiaga (Lietuvos, nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto fakultetų tarybos posėdžių protokolais, istorikų korespondencija, prisiminimais, straipsniais spaudoje ir kt.), originaliais statistiniais tyrimais, antriniais šaltiniais, nušviečia prieškario ir Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos istorikų bendrijos raidą įvairiais aspektais - pradedant istorikų išsilavinimu, jų socialine kilme, amžiumi, konfesine priklausomybe, mokslinės ir pedagoginės veiklos ypatumais, baigiant jų nuveiktais darbais. Knyga skiriama ne tik istorikams, bet ir sociologams, kultūrologams, istorijos mokytojams, studentijai ir visiems istoriografijos bei istoriko profesijos raida besidomintiems visuomenės atstovams.